- kriaušūla
- kriaušūlà scom. (2) Šts, Šll, kriaušū́la (1) 1. kas vis barasi, kitą graužte graužia, bambeklis, apkalbėtojas: Teverna yra juokdarys, o kriaušūla – įkyrus bambeklis Plt. Būtų ne štuka tenai ir apsiženyt, kad ne taip baisus kriaušū́la tas jos tėvas būtų Bržr. Ko tu to kriaušūlos klausai: ans iš juodo į baltą paverta Dr. | Kriaušū́los kriaušūloja žmogų už akių Plt. 2. kas gudriai, sąmoningai kalba: Senis Malakutas buvo didelis kriaušū́la (kaimo filosofas, kritikas) Dr. Tas kriaušū́la par daug išmano Kal.
Dictionary of the Lithuanian Language.